Susipažinkime su treneriu iš arčiau: Stanislovas Kulikauskas

Šiandien kviečiame geriau pažinti Šiaulių sporto centro „Atžalynas“ dziudo ir sambo trenerį Stanislovą Kulikauską – pasaulio dziudo meistrų čempioną, daugkartinį Lietuvos čempioną, sporto klubo „Mangustas“ įkūrėją, olimpietės ugdytoją ir ilgametį jaunųjų sportininkų trenerį.

Stanislovo gyvenime sportas atsirado dar vaikystėje. Išbandęs gimnastiką, futbolą ir irklavimą, galiausiai jis atrado dziudo bei sambo – sporto šakas, kurios tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Sukauptą varžybų patirtį treneris šiandien perduoda vaikams, mokydamas juos ne tik kovos veiksmų, bet ir drausmės, pagarbos, atkaklumo bei pasitikėjimo savimi.

Nuo skirtingų sporto šakų iki pasaulio čempiono titulo

Stanislovas Kulikauskas – sporto meistras, daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojas bei prizininkas. Vieną svarbiausių savo sportinės karjeros pergalių jis pasiekė 2008 metais Briuselyje, kur tapo pasaulio meistrų čempionu.

Tačiau net ir pasiekęs sporto aukštumas Stanislovas su pamėgtomis sporto šakomis neatsisveikino. Asmeninę patirtį jis pavertė prasmingu trenerio darbu ir galimybe padėti augti kitiems.

2007 metais S. Kulikauskas įsteigė Šiaulių sporto klubą „Mangustas“. Dziudo ir sambo gali sportuoti įvairaus amžiaus žmonės – nuo mažųjų, pirmą kartą žengiančių ant tatamio, iki suaugusių sportininkų. Sporto centras tapo vieta, kurioje siekiama ne tik aukštų sportinių rezultatų, bet ir kuriama vaikams palanki, saugi bei palaikanti bendruomenė. Apie trenerio sportinį kelią ir klubo veiklą rašė „15min“.

Treneris, padėjęs išugdyti pirmąją Lietuvos dziudo olimpietę

Ypatingą vietą Stanislovo Kulikausko trenerio biografijoje užima jo auklėtinė Santa Pakenytė. Ji tapo pirmąja Lietuvos dziudo sportininke moterimi, dalyvavusia olimpinėse žaidynėse.

Santa daug metų treniravosi Šiaulių sporto centre „Atžalynas“. Pastebėjęs sportininkės potencialą, Stanislovas priėmė sudėtingą, tačiau jos karjerai svarbų sprendimą – paskatino persikelti į Kauną ir toliau siekti aukščiausių rezultatų treniruojantis Lietuvos sporto universitete pas trenerį Petrą Vinciūną.

Pati sportininkė yra pasakojusi, kad šis žingsnis jai buvo emociškai sunkus, tačiau ilgainiui pasiteisino. Ji paliko įprastą aplinką Šiauliuose ir pradėjo dar intensyvesnį pasirengimą, atvedusį iki olimpinio tatamio. Interviu su Santa Pakenyte publikuotas portale „15min“.

2016 metais Santa Pakenytė atstovavo Lietuvai Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse ir tapo pirmąja mūsų šalies moterimi, kovojusia olimpiniame dziudo turnyre. Lietuvos sporto universitetas jos treneriais nurodė Stanislovą Kulikauską ir Petrą Vinciūną. Lietuvos sporto universiteto informacija apie Rio olimpinių žaidynių dalyvius

Šis pasiekimas atskleidžia vieną svarbiausių gero trenerio savybių – gebėjimą ne tik pastebėti talentą, bet ir priimti sportininkui naudingą sprendimą, net jeigu dėl jo tenka perduoti auklėtinį kitam specialistui. Stanislovo indėlis į Santos sportinį kelią tapo Lietuvos dziudo istorijos dalimi.

Vėliau Santa Pakenytė buvo minima ir tarp kandidačių į Tokijo olimpines žaidynes. Ji atstovavo Lietuvai pasaulio bei Europos čempionatuose, „Grand Prix“ ir „Grand Slam“ turnyruose, o Stanislovas Kulikauskas ir toliau buvo nurodomas kaip jos treneris.

Sportas – priemonė augti ir keistis

Stanislovui Kulikauskui ypač svarbi socialinė sporto reikšmė. Treneris yra dirbęs su globos namų auklėtiniais, socialinės rizikos aplinkoje augančiais ir elgesio sunkumų turinčiais vaikais, organizavęs jiems treniruotes bei vasaros stovyklas.

Jo įsitikinimu, sportas padeda vaikams prasmingai išlieti energiją, ugdo savivertę ir moko vidinės drausmės. Dziudo ir sambo turi aiškias taisykles, todėl jaunasis sportininkas mokosi ne tik siekti pergalės, bet ir kontroliuoti save, gerbti varžovą bei suprasti, kad tikslo negalima siekti bet kokiomis priemonėmis.

Treneris yra sakęs, kad matydamas vaikus nuo mažens iki jų brandos aiškiai pastebi sporto teikiamą naudą. Treniruotės, varžybos ir stovyklos skatina laikytis režimo, padeda pažinti kitokią aplinką, sutikti bendraminčių bei atrasti daugiau pasitikėjimo savimi.

Stanislovo požiūrį gerai apibendrina jo viešai išsakyta mintis:

„Jeigu bent vieną vaiką iš dešimties pavyksta pastatyti ant kojų, jau yra gerai.“

Treneriui svarbus kiekvienas vaikas – ne tik tas, kuris ateityje tampa čempionu. Sportas gali padėti jaunam žmogui atrasti saugią aplinką, išmokti atsakomybės, sustiprėti ir pasirinkti prasmingą gyvenimo kelią.

Trenerio darbo rezultatai – auklėtinių pasiekimai

Per ilgus trenerio darbo metus Stanislovas Kulikauskas išugdė ne vieną Lietuvos ir tarptautinių čempionatų prizininką.

Viena jo auklėtinių – Laura Linkutė, 2021 metais tapusi Europos sambo jaunių čempione, pasaulio jaunių bronzos medalininke ir Europos kadetų čempionato sidabro laimėtoja. Apie sportininkės ir trenerio pasiekimą skelbė „15min“.

2022 metais Šiauliuose vykusiame tarptautiniame Stanislovo Kulikausko sambo turnyre šeši iš dvylikos jo treniruojamų „Atžalyno“ sportininkų tapo nugalėtojais.

Kalbėdamas apie vaikų pasiekimus, Stanislovas pabrėžia ne vien iškovotus medalius. Jis pastebi jaunųjų sportininkų sumanumą, lankstumą, gebėjimą nepasiduoti ir pakeisti kovos eigą net tada, kai pergalė atrodo tolstanti. Trenerio mintys ir auklėtinių rezultatai pristatyti portale „Sportas24“.

S. Kulikausko vardu rengiamas tarptautinis sambo turnyras į Šiaulius suburia jaunuosius sportininkus iš Lietuvos ir užsienio. Tokios varžybos suteikia vaikams vertingos patirties, leidžia išbandyti savo jėgas ir stiprina dziudo bei sambo bendruomenę.

Penki klausimai treneriui Stanislovui Kulikauskui

Kodėl pasirinkote būti treneriu?

„Nuo vaikystės mėgau sportą. Lankiau gimnastiką, futbolą, irklavimą, bet save atradau ir labiausiai patiko dziudo bei sambo imtynės.“

Išbandęs skirtingas sporto šakas, Stanislovas savo kelią atrado ant tatamio. Dziudo ir sambo tapo ne tik jo sportinės karjeros pagrindu, bet ir galimybe sukauptomis žiniomis dalytis su jaunąja karta.

Kas Jums labiausiai patinka dirbant su vaikais?

„Labai patinka matyti vaikus augančius, besikeičiančius ir siekiančius gerų rezultatų sporte. Smagu juos matyti laimingus, pasiekusius savo tikslus.

Gera matyti juos užaugusius, su savo vaikais ateinančius į vykstančias varžybas ar kartu su jais lankančius treniruotes.“

Šie žodžiai geriausiai parodo, kad trenerio darbo rezultatai matuojami ne vien medaliais. Ypatingas įvertinimas – buvusių auklėtinių sugrįžimas į sporto salę jau su savo vaikais. Taip kuriama tradicija, perduodama iš vienos kartos kitai.

Ką norite, kad vaikas išsineštų iš kiekvienos treniruotės?

„Gerą nuotaiką. Nes kai vaikas jaučiasi gerai, jis visada su noru grįžta.“

Stanislovui svarbu, kad treniruotė būtų vieta, į kurią vaikas norėtų sugrįžti. Gera savijauta, palaikymas ir pasitikėjimas treneriu sukuria pagrindą nuosekliam tobulėjimui. Tik jausdamasis saugus ir priimtas vaikas gali drąsiai mokytis, klysti ir vėl bandyti.

Koks smagiausias ar įsimintiniausias nutikimas yra įvykęs treniruotėje?

„Geriausias laikas po treniruočių – pirtis, pica ir kubilas.“

Sportas – tai ne tik darbas, disciplina ir varžybos. Tai taip pat bendrystė, draugystė ir kartu kuriami prisiminimai. Laikas po treniruočių ar stovyklų padeda vaikams geriau pažinti komandos draugus, atsipalaiduoti ir pasidžiaugti bendru darbu.

Ką pasakytumėte vaikui, kuris dar nedrįsta ateiti į pirmąją treniruotę?

„Būk drąsus, ateik į treniruotę ir pabandyk! Manau, tau pavyks!“

Pirmojoje treniruotėje nereikia nieko įrodinėti ar visko mokėti. Svarbiausia – ateiti, pabandyti ir leisti sau atrasti naują veiklą. Kiekvienas čempionas ir olimpietis savo kelią pradėjo nuo pirmojo žingsnio ant tatamio.

Svarbi komandos dalis – sportininkų tėvai

Kalbėdamas apie savo darbą, Stanislovas Kulikauskas ypatingą padėką skiria jaunųjų sportininkų šeimoms:

„Labai džiaugiuosi savo sportininkų tėveliais, kurie visada skatina, padeda ir remia savo vaikus, vykstančius į varžybas bei stovyklas, taip pat padeda man organizuoti varžybas.“

Tėvų palaikymas vaikui yra labai svarbus. Jie padeda neprarasti motyvacijos, lydi į varžybas, skatina po nesėkmių ir kartu džiaugiasi pasiekimais. Prisidėdami prie renginių bei išvykų organizavimo, tėvai taip pat stiprina visą sporto bendruomenę.

Drąsa prasideda nuo pirmosios treniruotės

Dziudo ir sambo ugdo fizinę jėgą, ištvermę, koordinaciją bei reakciją. Tačiau ne mažiau svarbios šių sporto šakų pamokos – pagarba, savitvarda, atsakomybė, atkaklumas ir gebėjimas atsitiesti po nesėkmės.

Stanislovo Kulikausko patirtis rodo, kad sporto salė gali tapti vieta, kurioje vaikas atranda ne tik mėgstamą veiklą, bet ir pasitikėjimą savimi, draugus bei aiškų tikslą. O kelias, prasidėjęs nuo paprastos vaikiškos treniruotės, gali nuvesti net iki olimpinių žaidynių.

Trenerio kvietimas paprastas: būk drąsus, ateik ir pabandyk. Galbūt dziudo arba sambo taps sportu, kuriame atrasi save.