Baidarių ir kanojų irklavimas (BKI) – olimpinė irklavimo sporto šaka. Sprinto olimpinės distancijos – 200, 500 ir 1000 metrų. Baidarių ir kanojų irklavimo sprinto varžybos vykdomos stovinčiame vandenyje – ežeruose, kanaluose ir pan. Veikia Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija (įkurta 1924 m.).
Rungtys. Sprintas – įvairaus ilgio (nuo 200 m iki 1000 m) distancijų įveikimas stovinčiame vandenyje. Seniausia baidarių ir kanojų irklavimo sporto disciplina. Olimpinėse žaidynėse debiutavo 1936 m. olimpiadoje. Slalomas – vienos sudėtingos trasos įveikimas. Maratonas – ilgų nuotolių įveikimas upėse, ežeruose ar net atviroje jūroje.
Istorija. 1936 m. birželio 18-28 d. ASK iniciatyva kartu su KJK buvo surengtos pirmosios Lietuvoje baidarių lenktynės ežerais ir upėmis. Dalyvavo 9 baidarių įgulos. Baidarininkai lenktyniavo 500 km distancijoje, suskirstytoje į 10 etapų. 1938 m. Kuršių mariose vyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių lenktynės: 2000 m nuotolyje vyrams ir 1000 m nuotolyje moterims. 1940 m. rugsėjo 15 d. Kaune buvo surengtos pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės.
Baidarė – siaura lengva mažos grimzlės valtelė uždaru viršumi be įkabų irklams. Pavadinimas kilęs iš aleutų laivelio pavadinimo, dažniausiai naudojamas terminas „kajakas“ (angl. kayak). Irkluojama dvimenčiu irklu, vairuojama kojiniu vairu (arba plaukimo kryptis išgaunama tik irklais).
Klasifikacija. Sportinė baidarė: masė 8–30 kg, ilgis 4,2–11 m, plotis iki 40 cm. Būna vienvietės, dvivietės ar keturvietės. Gaminamos iš anglies pluošto, kartais ir iš stiklo pluošto. Naudojamos lenktynėms ramiame vandenyje. Irkluotojai sėdi ant specialių sėdynių, kad būtu patogiau irkluoti, valties gale yra vairas, kuris valdomas su kojomis.
Kanoja – tai valtis, kurios viršus uždengtas tik pačiame valties priekyje (vienvietėje apie 70 cm), o likusi viršutinė valties dalis yra atvira.
Atskirti irkluojantį kanojininką nuo baidarininko yra labai paprasta:
1. Kanojininkai irkluoja priklaupę ant vieno kelio ir yrį irklu daro tik iš vienos valties pusės. Kanojininko irklas yra vienos menties. Irklo pagalba kanojininkas ne tik iriasi į priekį, bet tuo pačiu ir vairuoja kanoją.
2. Baidarininkai irkluoja sėdėdami ir yrius daro iš abiejų valties pusių. Baidarininko irklas yra dviejų menčių, kurių plokštumos viena kitos atžvilgiu sudaro iki 90 laipsnių kampą, todėl po yrio viena mentimi baidarininkas turi pasukti irklą, kad ir kita mentimi “užkabintų” vandenį. Baidarė vairuojama kojomis valdomu vairu.
Baidarininkų ir kanojininkų irklai nėra pritvirtinti prie valčių.
Varžybose sportininkai lenktyniauja vienvietėmis, dvivietėmis bei keturvietėmis baidarėmis ar kanojomis:
- vienvietė baidarė sutrumpintai žymima K-1;
- dvivietė – K-2;
- keturvietė – K-4;
- kanojos – C-1, C-2, C-4.
BKI varžybos vyksta 200 m, 500 m ir 1000 m distancijose. Olimpinių žaidynių programoje tik 500 m ir 1000 m distancijos. Varžybų trasą paprastai sudaro 9 bujais (burbulai plaukiojantys vandens paviršiuje) atskirti vandens takai ir užplaukimą laimi tas irkluotojas, kurio valties nosis pirma kerta finišo liniją. Rimtose tarptautinėse BKI varžybose jau neapsieinama be fotofinišo, nes sportininkus dažnai skiria tik šimtosios sekundės dalys ir kartais net visos 9 valtys “sutelpa” į vieną sekundę (ypač 200 m distancijoje).
Lietuvos baidarių ir kanojų federacijos nuoroda: https://bki.lt/
Sporto centro „Atžalynas“ treneriai: baidarių – Antanas Lankas, Tadas Čižas; kanojų – Artūras Navickas, Pranciškus Gadeikis.
