Santa Pakenytė (g. 1991 m. gruodžio 11 d.) – Lietuvos dziudo ir sambo imtynininkė.

Biografija

2011 m. pasaulio sambo čempionate Pakenytė pelnė bronzos medalį.

2016 m. pasaulio olimpiniame dziudo reitinge iškovojo kelialapį į 2016 m. vasaros olimpines žaidynes. Olimpinėse žaidynėse Pakenytė iškart pateko į antrą turą, kuriame tik paskutinę akimirką pralaimėjo Japonijos atstovei Kanae Yamabe.

Treneriai – Stanislovas Kulikauskas.

Medaliai
Atstovaujant:  Lietuva
Moterų dziudo
Universiada
Sidabras2017 Taipėjus+78 kg
Bronza2015 Čungdžu+78 kg
Bronza2017 TaipėjusAtviras svoris

Pasiekimai

MetaiČempionatasVietaPozicijaPap.
2015Europos žaidynėsBaku Azerbaidžanas5+78 kg
UniversiadaČungdžu Pietų Korėja3+78 kg
2017UniversiadaTaipėjus Taivanas2+78 kg

Svarbiausi pasiekimai

Sambo

Dziudo

  • 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse (2016 Summer Olympics, Rio de Žaneiras) dalyvavo moterų +78 kg svorio kategorijoje. olympedia.org
  • Universiada (2015 Summer Universiade, Gvangdžou) – bronzos medalis moterų +78 kg kategorijoje. olympedia.org+1
  • Universiada (2017 Summer Universiade, Taipėjus) – sidabro medalis +78 kg ir bronzos medalis atviroje kategorijoje. insidethegames.biz+1
  • 2019 m. spalio 12 d. – Europos „Open“ turnyre (Tallinn European Open 2019) iškovojo bronzos medalį +78 kg kategorijoje. Tarptautinė Judo Federacija+1
  • 2019 m. vasario 16 d. – Europos „Open“ (Oberwart European Open 2019) – sidabro medalis. Tarptautinė Judo Federacija
  • 2017 m. rugsėjo 29 d. (Zagreb Grand Prix 2017) – sidabro medalis moterų +78 kg kategorijoje. Tarptautinė Judo Federacija+2Judo Inside+2
  • 2015 m. „Grand Slam“ Baku – sidabro medalis. judoinside.com+2Judo Inside+2
  • Vietinės lygos/mečai: Lietuvos čempionė +78 kg kategorijoje (kelis kartus) pagal „JudoInside“. judoinside.com+1

Išsamiau – varžybų istorija

MetaiVaržybosKategorijaRezultatas / vietaPastabos
2011Pasaulio sambo čempionatassambo, –BronzaTarptautinis pasiekimas sambo disciplinoje Vikipedija+1
2015Universiada Gvangdžoudziudo +78 kgBronzaStudentų žaidynėse olympedia.org+1
2015„Grand Slam“ Baku (dziudo)dziudo +78 kgSidabrasAukšto lygio pasaulinė dziudo varžybų serija judoinside.com+1
2016Ol­im­pi­a, Rio de Žaneirasdziudo +78 kg~9-ta vietaPirmoji Lietuvos moterų dziudo atstovė olimpinėse žaidynėse olympedia.org+1
2017Universiada Taipėjusdziudo +78 kg / atviraSidabras + bronzaStudentų žaidynės insidethegames.biz
2017„Grand Prix“ Zagrebdziudo +78 kgSidabrasAukštas pasiekimas Grand Prix lygyje insidethegames.biz+1
2019-10-12Tallinn European Opendziudo +78 kgBronzaLietuvos dziudo atstovė podiume Tarptautinė Judo Federacija+1
2019-02-16Oberwart European Opendziudo +78 kgSidabrasEuropos „Open“ serija Tarptautinė Judo Federacija

Santa Pakenytė Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse (2016 m.)

2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje Santa Pakenytė tapo pirmąja Lietuvos moterimi, atstovavusia šalį dziudo varžybose. Ji kovojo moterų +78 kg svorio kategorijoje.

Prieš startą sportininkė sakė, kad jau įgyvendino savo didžiausią svajonę – patekti į olimpines žaidynes, todėl stengiasi negalvoti apie užimamą vietą, o tiesiog atiduoti viską, ką gali:

„Aš atvažiavau čia kovoti, žinau, ko atvažiavau. Dalyvausiu kaip visi sportininkai – atstovausiu savo sporto šakai, atiduosiu visas jėgas, visą save.“

Pakenytė į Rio atvyko jau turėdama nemažai patirties – ji dalyvavo 2013 m. Universiadoje, 2015 m. Europos žaidynėse Baku, turėjo pasiekimų tiek dziudo, tiek sambo varžybose. Pasak jos, per metus išmoko svarbiausio – nesijaudinti prieš kovas ir išlaikyti ramybę, prie to daug prisidėjo sporto psichologė Aistė Žemaitytė.

Olimpiadoje Santa treniravosi net ir su vyrais, o kartais sparingo partneriu tapdavo net komandos gydytojas Kęstutis Laurinskas.

Pirmoji jos varžovė buvo Japonijos sportininkė Kanae Yamabe – 2015 m. pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtoja. Nors lietuvei nepavyko įveikti varžovės, ji demonstravo ryžtą ir pasididžiavimą savo pasiekimu:

„Kai nuvažiuoji į paprastus turnyrus, dar gali pagalvoti, kad nenorėčiau su kažkuo susitikti. Bet čia – visos stipriausios. Esu nusiteikusi: reikia kovoti!“

🗞️ Šaltinis: 15min.lt – „Pirma dziudo atstovė olimpiadoje Santa Pakenytė: esu nusiteikusi – reikia kovoti“


Edvinas Ramanauskas (g. 1985 m. rugpjūčio 18 d. Šiauliuose) – Lietuvos baidarininkas, Europos čempionato prizininkas, olimpietis.[1]

Aurimas Lankas (g. 1985 m. rugsėjo 7 d. Šiauliuose) – Lietuvos baidarininkas, Europos čempionato prizininkas, olimpietis, Šiaulių miesto politinis bei visuomenės veikėjas.

Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas – aukšto meistriškumo Lietuvos baidarių irklavimo sportininkai, daugelį metų atstovaujantys šalį svarbiausiose pasaulio varžybose. Abu sportininkai gimė Šiauliuose 1985 metais ir nuo jaunystės pasirinko baidarių sprinto rungtis, vėliau sudarydami vieną sėkmingiausių duetų Lietuvos sporto istorijoje.

Draugystė ir sportinė partnerystė tarp Aurimo ir Edvino užsimezgė dar paauglystėje, kai jiedu, vos trylikos, pirmą kartą sėdo į vieną baidarę Talkšos ežere. Po sėkmingų jaunimo varžybų abu buvo trumpam palikę sportą – Aurimas studijavo teisę, o Edvinas – verslo administravimą. Tačiau po kelerių metų gyvenimo skirtinguose miestuose (ir net šalyse) jie vėl susėdo į baidarę – ir netrukus grįžo į aukščiausią pasaulio sporto lygmenį.

Medaliai
Atstovaujant:  Lietuva
Baidarių irklavimas
Olimpinės žaidynės
Bronza2016 Rio de ŽaneirasK2-200 m
Europos čempionatas
Sidabras2014 BrandenburgasK2-200 m
Bronza2015 RašicėK2-200 m

🥉 Didžiausias pasiekimas – olimpinis medalis

  • 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse duetas iškovojo bronzos medalį K2–200 m rungtyje.
    Šis laimėjimas įrašė jų pavardes į Lietuvos sporto istoriją – tai buvo pirmasis olimpinis medalis Lietuvos baidarių sprinto rungtyje.

Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas: „Keista, kad žmonos namų spynų nepakeitė“

Šiauliečiai baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas – Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojai – į didįjį sportą sugrįžo neįprastu keliu. Baigę mokyklas, jie buvo padėję irklus į šalį, studijavo universitetuose, kūrė šeimas, dirbo įvairius darbus, tačiau galiausiai sportas juos vėl sugrąžino į tą patį startą, tą pačią baidarę – ir ant olimpinio pakylos laiptelio.

„Spaudimas ir tikslų kėlimas labiau jautėsi iš šalies. Bandžiau įsivaizduoti, kad tai – eilinės varžybos Šiauliuose, be titulų ir šurmulio. Gal tai ir padėjo pasiekti medalį“, – pasakoja Aurimas.

„Man svarbiausia buvo nugalėti save – susitvarkyti su jauduliu ir nerimu. Psichologinis pasiruošimas olimpiadoje lemia labai daug“, – priduria Edvinas.

Sportininkai pasakoja, kad prieš olimpinį finalą net miegojo atskirai – kad galėtų susikoncentruoti.

„Kiekvienas žinojome, ką turime daryti. Su savimi susitvarkyti sunku, o jei dar reikėtų raminti kitą – būtų dar sunkiau“, – juokiasi Aurimas.

Tarpusavio santykius abu apibūdina su šypsena:

„Su žmonomis praleidžiame mažiau laiko nei vienas su kitu. Todėl, kaip ir kiekvienoje šeimoje, kyla buitinių ginčų, nesutarimų dėl smulkmenų. Bet mes abu užsispyrę – nė vienas nenusileidžia!“ – šypsosi Edvinas.

Kelias į Rio nebuvo tiesus. Po jaunystės sėkmių pasaulio čempionatuose jie buvo nusprendę pasitraukti iš sporto. Aurimas įstojo į teisės studijas Vilniuje, vėliau grįžo į Šiaulius ir dirba kredito unijoje. Edvinas ketverius metus praleido Londone, kur dirbo apsaugos darbuotoju – kartu su dresuotu vilkšuniu.

„Kai draugas pasiūlė vėl sėsti į baidarę, pagalvojau – kodėl gi ne. Po tiek metų vėl pajutome, kad tai mūsų kelias“, – sako Edvinas.

Iš pirmųjų bendrų stovyklų Portugalijoje prasidėjo jų naujas etapas, kuris 2016 m. virto istoriniu olimpiniu bronzos medaliu.

„Važiavome tik dėl smagumo, o grįžome su įkvėpimu. Nugaroje turbūt jau buvo tas „kablys“, kurį tereikėjo pajudinti“, – šypteli Aurimas.


📸 Nuotr. Gretos Skaraitienės ir Vytauto Dranginio („Žmonės“ žurnalas)
📝 Straipsnio autorė – Simona Jansonaitė
🔗 Šaltinis: 15min.lt – „Keista, kad žmonos namų spynų nepakeitė“

🌍 Kiti svarbiausi pasiekimai

  • 2014 m. Europos čempionatas (Brandenburge, Vokietijoje) – 4 vieta (K2–200 m).
  • 2015 m. Europos žaidynės (Baku, Azerbaidžanas)bronza (K2–200 m).
  • 2015 m. pasaulio čempionatas (Milane, Italijoje) – 4 vieta (K2–200 m).
  • 2017 m. pasaulio taurės etapai – kelios prizinės vietos.
  • Daugkartiniai Lietuvos čempionai įvairiose sprinto distancijose.

🏅 Karjera ir reikšmė Lietuvos sportui

Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas priklauso tai sportininkų kartai, kuri iškėlė Lietuvos baidarių irklavimą į naują lygmenį. Jų pasiekimai tapo įkvėpimu jauniems sportininkams ir pavyzdžiu, kaip atkaklus darbas bei tarpusavio pasitikėjimas gali vesti į olimpines aukštumas.

Abu sportininkai aktyviai dalyvauja jaunimo ugdymo ir sporto populiarinimo veikloje, dalijasi patirtimi su jaunaisiais irkluotojais, prisideda prie Lietuvos vandens sporto plėtros.



Gabija Dilytė

Gabija Dilytė (g. 2003 m. rugsėjo 9 d. Kavarske) – Lietuvos laisvųjų imtynių sportininkė, olimpinės rinktinės narė. Pirmoji Lietuvos moterų imtynininkė olimpinių žaidynių istorijoje ir pirmoji, iškovojusi pergalę olimpiadoje.

Biografija

Imtynėmis pradėjo domėtis dar vaikystėje, pirmosios kovos – su sese dvynė. Sportuoti pradėjo 2012 m. Anykščiuose, vėliau treniravosi Šiaulių sporto centre „Atžalynas“.

Treneriai: Artūras Sudeikis (pirmasis), Aivaras Kaselis, Andrius Stočkus, Tatsiana Bokhan.

2024 m. pelnė vardinį pakvietimą į Paryžiaus olimpines žaidynes, kur užėmė 7 vietą svorio kategorijoje iki 50 kg ir tapo pirmąja Lietuvos imtynininke moterimi, dalyvavusia olimpiadoje bei iškovojusia pergalę.

Pasiekimai (atranka)

  • 2024 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės – 7 vieta
  • Europos U23 čempionatas 2022 – bronza
  • Europos čempionatas 2025 – 7 vieta
  • Europos U23 čempionatas 2024 – 5 vieta
  • Europos čempionatas 2024 – 11 vieta
  • Europos čempionatas 2023 – 8 vieta
  • Pasaulio čempionatas 2025 – 19 vieta
  • Pasaulio čempionatas 2023 – 22 vieta
  • Pasaulio čempionatas 2021 – 20 vieta
  • Zagreb Open 2025 – 2 vieta
  • Heros Lady Open 2024 – 1 vieta
  • Klippan Lady Open 2023 – 3 vieta

Lietuvos čempionė

Daugkartinė Lietuvos imtynių čempionė:

  • 2019, 2020 (iki 53 kg)
  • 2021, 2022, 2023 (U20), 2024, 2025 (iki 50 kg)

Įdomūs faktai

  • Pirmosios kovos – su sese dvynė Gabija treniruodavosi namuose.
  • Į olimpiadą pateko gavusi vardinį kvietimą ir savo debiutu parašė naują Lietuvos sporto istorijos puslapį.
  • Po pergalės aštuntfinalyje Paryžiuje tapo pirmąja lietuve, laimėjusia imtynių kovą olimpinėse žaidynėse.
  • Aktyviai skatina merginas rinktis imtynes.

Apdovanojimai

  • Lietuvos kariuomenės prizas už kario vardo reprezentavimą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse (2024)
  • Nominuota „Metų proveržio“ kategorijoje Lietuvos sporto apdovanojimuose (2024)

Ištraukos ir akcentai iš interviu

Apie pradžią ir šeimą. „Nuo vaikystės su sese nuolat grumtydavomės, sportas buvo mūsų žaidimas.“ „Tėvai – didžiausi mano fanai, be jų nebūčiau čia.“

Apie persikėlimą į Šiaulius ir pirmus sunkumus. „Buvo ir ašarų, ir sunkių dienų, bet nepasidaviau.“

Apie olimpinio kelialapio gavimą. „Kai sužinojau, netikėjau… Aš? Kaip taip gali būti?“ „Vardinis kvietimas – tarsi ženklas, kad einu teisingu keliu.“

Apie pasirodymą Paryžiuje. „Stengiausi ne stebuklus daryti, o parodyti tai, ką moku.“ „Paryžius atpirko visus mano pralaimėjimus.“

Apie moteris sporte ir imtynėse. „Mūsų, imtynininkių, labai mažai…, mums reikia konkurencijos.“ „Mes, moterys, daug stipresnės nei atrodo.“

Apie kelią į viršų. „Būna, kad pakyli, o po to krenti… bet svarbu atsikelti.“

Žemiau – santrauka su citatomis iš straipsnio „Po istorinio įrašo imtynininkė siuntė žinutę: ‘Mes, moterys, daug stipresnės, nei atrodo’“, publikuoto portale 15min (autorius Aurimas Tamulionis, 2024-08-06). 15min.lt

Santrauka

Jaunoji Lietuvos laisvųjų imtynių atstovė Gabija Dilytė žengė istorinius žingsnius: debiutavo 2024 m. olimpinėse žaidynėse svorio kategorijoje iki 50 kg ir tapo pirma moterimi imtynininke iš Lietuvos šioje scenoje. 15min.lt
Kovoje aštuntfinalyje ji įveikė Kolumbijos imtynininkę – antrajame kėlinyje atliko metimą ir laimėjo kovą. 15min.lt
Nepaisant to, kad tiesioginio kelialapio nepavyko iškovoti, ją į olimpines žaidynes pakvietė vardiniu kvietimu, kuomet sporto organizacijos perskirstė kvotas dėl tarptautinės situacijos. 15min.lt

Interviu metu Dilytė atvirai kalbėjo apie kelią iki olimpiados:

  • emocijas ir verksmą po pergalės: „Neapsakomas jausmas… Net kaupėsi ašaros.“ 15min.lt
  • savo požiūrį į varžybas: „Matysime, kaip bus toliau. […] Nė viena nėra kažkuo prastesnė, ar geresnė. Man jos visos vienodos.“ 15min.lt
  • apie traumas ir nesėkmes: „Pridariau daug klaidų… Bet svarbu atsikelti.“ 15min.lt

Ji taip pat kreipėsi į jaunesnes merginas:

„Mes, moterys, daug stipresnės, nei atrodo. Tiesiog nenustokite svajoti.“ 15min.lt
Be to, atkreipė dėmesį į moterų imtynių situaciją Lietuvoje: „Mūsų, imtynininkių, labai mažai… mums reikia konkurencijos.“ 15min.lt

Dilytė prisipažino, kad olimpinės žaidynės – ne tik apie kovą: „Tiesiog nuostabu… kai matai plevėsuojančią trispalvę. Visi šaukia, mojuoja. Tikrai gera širdyje.“ 15min.lt