Socialinėje erdvėje „Facebook” apie karjeros pabaigą paskelbė baidarių irklavimo aukšto meistriškumo sportininkai Aurimas Lanas ir Edvinas Ramanauskas.

Aurimas Lankas. „“Šiaip ar taip, daugelis už savo karjerą dėkingi vienam ar keletui asmenų, kurie sudarė tam sąlygas namuose”. (Thiels, Cornelia)

Nors šiam sprendimui brendau jau kuris laikas, vis tiek nėra lengva rašyti, jog tariu SUDIE kaip profesionalus sportininkas vienai didžiausių savo gyvenimo meilių – irklavimo sportui.

Sportui atidaviau daugiau nei 25 savo gyvenimo metus. Dar būdamas vienuolikmetis, pradėjau sukti ratus Talšos ežero pakrantėse paskatintas tėčio Antano. Tada sutikau ir savo “antrą žmoną” Edviną, su kuriuo nukeliavom ir iki Olimpo bei iki šiol maišome to paties ežero vandenį.

Niekada nebuvau “super turbo” gabumų ar išskirtinumo sportininkas, bet visa ką dariau, dariau su didele meile ir atsidavimu. Žinoma, labiausiai didžiuojuosi kartu su Edvinu iškovotu kol kas vieninteliu nepriklausomoje Lietuvoje bronziniu medaliu Rio de Janeiro 2016 m. Olimpinėse žaidynėse. Už keturių dienų sueis lygiai 8 metai, kai jį laimėjome.

Išskirtinį ačiū noriu tarti tėčiui Antanas Lankas – už tai, kad parodė kryptį kuria sukti ir išmokė pirmuosius irklavimo judesius,

Mamai Audronė Lankienė už nuolatinį palaikymą ir pergyvenimus prieš kiekvieną startą,

žmonai Eglė už nuolatinį palaikymą ir toleravimą nebuvimo namuose,

treneriui Romas Petrukanecas už profesionalumo ugdymą,

Jurijus Vaščenkovas už priežiūrą svarbiausių startų metu,

Raimondas Korsakas – už paskatinimą grįžti į profesionalų sportą bei visokeriopą pagalbą,

Egidijus Balciunas – už pagalbą sprendžiant sudėtingiausias situacijas “už kadro”,

Sporto Kodas – už patarimus ir motyvaciją,

ir žinoma Edvinas su kuriuo ir įkopėme į tą išsvajotą olimpinį kalną.

Ir visiems kitiems, kurie palaikė, skatino bei motyvavo siekti aukščiausių rezultatų.

Nesakau viso gero, sakau SUDIE, pasistengsiu likti baidarių kanojų irklavimo sporte ir savo patirtimi galėsiu padėti kitiems siekti savo svajonės, galbūt, ir LA 2028.”

Edvinas Ramanauskas . ” Šiandien, rugpjūčio 18 – ąją yra keletas progų švęsti, tačiau yra ir viena dėl kurios liūdna… Nuo šiandien ši diena simbolizuos ir mano profesionalaus sportinio kelio pabaigą. Finišas, bet ne paskutinis!

1985/08/18 Vitalijaus ir Loretos šeimoje gimiau aš, po 31 metų, rugpjūčio 18 d. tapau Rio olimpiados prizininku. 15 metų aukščiausio rango varžybų ant pečių nešant Lietuvos vėliavą . Didesnės garbės man negali būti.. Tačiau laikas padėti tas nuostabias trijų spalvų lenktynines aprangas. Laikas kabinti irklą ant vinies, baidarė ir irklas nuo šiol bus nebe kasdieninis draugas.

Aš tikrai žinau, kad mano meilės istorija su irklavimu nėra baigta, tikiu, kad dėl jo dar daug galiu padaryti! Nuo vaikystės buvau sporto žmogumi, su sportu ir liksiu!

Ačiū visiems, kas palaikė ar nepalaikė, kas tikėjo ir nelabai… Tai buvo nuostabi kelionė! Ypatingai dėkoju savo šeimai – Akvilei, Jurui, Eidui, savo tėvams.

Ačiū draugams bei artimiesiams, kurie džiaugėsi ne tik parvykus su medaliais, tačiau ir liūdėjo kartu po nesekmių.

Ačiū mano vieninteliam partneriui, kambariokui, antrai žmonai, pagrindiniam barnių oponentui – Aurimas.

Ačiū pirmam treneriui Antanas, kuris išmokė ne tik irkluoti, bet ir disciplinos bei meilės baidarių sportui.

Ačiū antram treneriui Romas, kuris išmokė ir parodė tikrą, profesionalią šio sporto pusę.

Ačiū visai B/K irklavimo komandai nuo sportininkų, trenerių, med. personalo, administracijos, remėjų. Mes visi vieni kitiems padėjom tobulėti, ir be jūsų tas kelias nebūtų toks sėkmingas.

Ačiū LTeam, nes būti olimpiečiu buvo svajonė, kuri atrodė sunkiai pasiekiama. Visada pasakojant apie olimpiadą, ir kad esu olimpietis apima neapsakomas pasididžiavimas.

Buvo didelė garbė būti tarp tiek nuostabių žmonių, B/K irklavimas tai ne tik sportas, tai gyvenimo būdas. Sunku atsisveikinti, tačiau kaip rašė John Churton Collins – “kai vienos durys užsidaro, kitos atsidaro”. Šias duris palieku pravertas „