Jaunas, ambicingas ir aktyvus tekvondo treneris Rimas Montvidas šiandien savo sportinę patirtį, energiją ir akademines žinias perduoda jaunajai sportininkų kartai. Jo kelias į trenerio profesiją prasidėjo nuo noro padėti tėčiui – žinomam Šiaulių tekvondo treneriui Romualdui Montvidui. Tačiau ilgainiui pagalba treniruotėse virto sąmoningu profesiniu pasirinkimu.

Įgijęs antrąjį aukštąjį išsilavinimą, susijusį su kūno kultūros ir sporto pedagogika, Rimas į trenerio darbą įsitraukė visapusiškai. Šiandien jis siekia suderinti profesionalaus sportininko patirtį, pedagogikos žinias ir mokslinį požiūrį į sportininkų rengimą.

Sportas, lydintis nuo penkerių metų

Sportas Rimą Montvidą lydi beveik visą gyvenimą. Būdamas penkerių jis pradėjo lankyti karatė, o nuo devynerių pasirinko tekvondo. Pirmąsias treniruotes, varžybas ir čempionatus Rimas prisimena kartu su savo tėčiu Romualdu Montvidu – ilgamečiu tekvondo treneriu.

Tėtis sūnų į sportą atvedė pirmiausia dėl sveikatos ir noro lavinti jo judesių koordinaciją. Vėliau tekvondo tapo ne tik kasdiene veikla, bet ir profesionalia sportine karjera. Rimas yra sakęs, kad abu tėvai jam yra didžiausi gyvenimo autoritetai, o tėčio palaikymas ir suteikta laisvė pačiam priimti sprendimus turėjo didelę įtaką jo pasirinkimams.

Nors trenerio kelias iš pradžių nebuvo aiškiai suplanuotas, padėdamas tėčiui vesti vaikų treniruotes ir mankštas Rimas pajuto, kad šis darbas jam artimas. Galimybė matyti vaikų pažangą, padėti jiems įveikti iššūkius ir perduoti savo patirtį paskatino sportininką pasirinkti pedagogikos bei trenerio profesiją.

Profesionalaus sportininko patirtis

Prieš pradėdamas trenerio karjerą Rimas Montvidas pats siekė aukščiausių rezultatų profesionaliame sporte. Jis buvo Lietuvos nacionalinės tekvondo rinktinės narys ir kandidatas į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes.

Rimas yra daugkartinis Lietuvos jaunimo ir suaugusiųjų čempionas. Viešai pasakodamas apie savo karjerą, jis teigė šalies čempiono titulą iškovojęs maždaug 12–14 kartų. Sportininkas taip pat dalyvavo pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose bei pelnė medalių tarptautiniuose turnyruose.

2012 metais Rimas iškovojo sidabro medalį „Trelleborg Open“ turnyre Švedijoje, 2015 metais – bronzą „Fujairah Open“ turnyre Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o 2016-aisiais tapo „Riga Open“ bronzos medalininku. Jis taip pat dalyvavo 2014 metų pasaulio jaunimo čempionate Taipėjuje ir 2015 metų Europos jaunimo čempionate Daugpilyje. Rimo Montvido sportinių rezultatų profilis

Rimas yra įgijęs tekvondo III dano juodąjį diržą. Aukščiausio meistriškumo sportininko patirtis jam šiandien padeda geriau suprasti auklėtinių jaudulį, nuovargį, motyvacijos svyravimus ir norą siekti pergalės.

Jis žino, kad aukštas rezultatas nepasiekiamas per vieną dieną. Už medalio slypi daugybė treniruočių, nesėkmių, pastangų ir gebėjimas kaskart sugrįžti stipresniam.

Trenerio kelią atrado padėdamas tėčiui

Rimo tėtis Romualdas Montvidas – Šiauliuose gerai žinomas tekvondo treneris, ilgus metus ugdantis jaunus sportininkus. Būtent šalia jo Rimas pirmą kartą išbandė trenerio darbą.

Iš pradžių jis tik padėdavo tėčiui vesti treniruotes ir vaikų mankštas. Tačiau tiesioginis darbas su jaunaisiais sportininkais leido suprasti, kad sukauptos patirties perduodamas kitam žmogui Rimas jaučiasi savo vietoje.

Tėvo ir sūnaus bendrystė tapo ne tik šeimos, bet ir sporto tradicijos tęstinumo pavyzdžiu. Romualdo sukauptą ilgametę patirtį Rimas papildo šiuolaikinėmis pedagogikos, sporto rengimo ir technologijų žiniomis.

Šiandien treneriai dirba ir kartu, ir savarankiškai. Kol Romualdas Montvidas lydi aukšto meistriškumo sportininkus tarptautinėse varžybose, Rimas rūpinasi jaunųjų tekvondo sportininkų rengimu Lietuvoje.

Mokslas ir sportas – viena kitą papildančios sritys

Rimo profesinis kelias išsiskiria tuo, kad sportą jis derina su skirtingų sričių studijomis. Pirmoji jo pasirinkta studijų kryptis buvo informatikos inžinerija. Vėliau, supratęs, kad nori savo ateitį sieti su sportu ir vaikų ugdymu, jis pasirinko kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijas Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje.

Įgijęs antrąjį aukštąjį išsilavinimą, Rimas tapo profesionaliai pasirengusiu treneriu. Informatikos žinios taip pat neliko nuošalyje – jos padeda kūrybiškai naudotis technologijomis, analizuoti informaciją ir šiuolaikiškai organizuoti veiklą.

2024 metais duodamas interviu Rimas savo požiūrį apibendrino labai aiškiai: „Sportas be mokslo yra niekas.“

Studijose jis ypač vertino praktinius užsiėmimus mokyklose ir galimybę teorines žinias iš karto pritaikyti dirbant su vaikais. Pasak Rimo, treneris turi gebėti prisitaikyti prie skirtingų auklėtinių, būti jiems autoritetas, tačiau kartu išlikti žmogumi, kuriuo galima pasitikėti. Jo įsitikinimu, pedagogas turi būti ir mokytojas, ir draugas. Išsamus interviu su Rimu Montvidu paskelbtas Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje.

Domėjimasis tekvondo sportininkių rengimu

Rimas domisi ne tik praktiniu trenerio darbu, bet ir sporto tyrimais. 2026 metais Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos jaunųjų tyrėjų konferencijoje jis pristatė pranešimą „Tekvondo sportininkių sportinį parengtumą lemiančių veiksnių raiška“.

Ši akademinė veikla rodo trenerio siekį sportininkų rengimą grįsti ne vien asmenine patirtimi, bet ir analize bei mokslo žiniomis. Nagrinėjant sportinį parengtumą svarbūs fiziniai, techniniai, taktiniai ir psichologiniai veiksniai, todėl toks požiūris gali padėti tiksliau planuoti treniruotes ir geriau atliepti individualius sportininkų poreikius. VU Šiaulių akademijos jaunųjų tyrėjų konferencijos programa

Mokslas, profesionalaus sportininko patirtis ir kasdienis darbas salėje Rimo trenerio veikloje papildo vienas kitą. Tai leidžia į treniravimo procesą žvelgti plačiau – ne tik kaip į fizinių pratimų visumą, bet ir kaip į kryptingą jauno žmogaus ugdymą.

Olimpinė patirtis ir ateities tikslas

Būdamas profesionaliu sportininku Rimas buvo kandidatas į Tokijo olimpines žaidynes. Nors olimpinio kelialapio iškovoti nepavyko, pats perėjimas į aukšto meistriškumo sportą ir galimybė varžytis su stipriausiais pasaulio atletais jam tapo reikšminga patirtimi.

Kai kurie sportininkai, su kuriais Rimas rungėsi suaugusiųjų varžybose, vėliau Tokijuje tapo olimpiniais čempionais. Tai leido iš arti pamatyti aukščiausią tekvondo lygį ir suprasti, kiek daug nuoseklaus darbo reikia norint priartėti prie olimpinės svajonės.

Dabar šią svajonę Rimas sieja su savo auklėtiniais. Jo profesinis tikslas – padėti užauginti sportininką, galintį kovoti dėl olimpinio medalio. Treneris tiki, kad atkakliai dirbantis jaunas žmogus gali pasiekti aukščiausią sporto lygį.

Penki klausimai treneriui Rimui Montvidui

Kodėl pasirinkote būti treneriu?

„Sportas visada buvo svarbi mano gyvenimo dalis, todėl norėjosi savo patirtimi ir žiniomis dalytis su kitais.“

Rimo trenerio kelias prasidėjo natūraliai – nuo pagalbos tėčiui ir pirmųjų savarankiškai vedamų užsiėmimų. Sukaupta profesionalaus sportininko patirtis paskatino ne pasitraukti iš sporto, o perduoti savo žinias jaunajai kartai.

Kas Jums labiausiai patinka dirbant su vaikais?

„Jų nuoširdumas, energija ir noras mokytis. Smagu stebėti ne tik sportinį progresą, bet ir tai, kaip vaikas tampa drąsesnis, labiau pasitiki savimi ir išmoksta nepasiduoti.“

Treneriui svarbus ne vien techninis vaiko tobulėjimas. Sportas turi padėti augti asmenybei – drąsiai priimti iššūkius, tikėti savo jėgomis ir nenuleisti rankų, kai ne viskas pavyksta iš pirmo karto.

Ką norite, kad vaikas išsineštų iš kiekvienos treniruotės?

„Norėčiau, kad po kiekvienos treniruotės vaikas išeitų kažko išmokęs, geros nuotaikos ir su noru sugrįžti. Man svarbu, kad sportas ugdytų ne tik fizines savybes, bet ir discipliną, pasitikėjimą savimi bei gebėjimą siekti savo tikslų.“

Kiekviena treniruotė turi suteikti vaikui galimybę žengti bent mažą žingsnį į priekį. Tai gali būti naujas technikos elementas, geriau atliktas pratimas, įveikta baimė ar paprasčiausias supratimas, kad atkakliai dirbant galima pasiekti daugiau.

Koks smagiausias ar įsimintiniausias nutikimas yra įvykęs treniruotėje?

„Sunku išskirti vieną konkretų nutikimą, nes smagių momentų būna nuolat. Labiausiai įsimena vaikų reakcijos, kai jiems pirmą kartą pavyksta tai, ko ilgai mokėsi. Tas nuoširdus džiaugsmas ir pasididžiavimas savimi treneriui turbūt yra vienas geriausių momentų.“

Tokios akimirkos treneriui primena, kodėl jo darbas prasmingas. Vaiko džiaugsmas rodo ne tik išmoktą judesį – už jo slypi kantrybė, pastangos ir augantis pasitikėjimas savimi.

Ką pasakytumėte vaikui, kuris dar nedrįsta ateiti į pirmąją treniruotę?

„Nebijok pabandyti – pirmą kartą nedrąsu būna beveik visiems. Niekas nesitiki, kad iš karto viską mokėsi ar būsi geriausias. Ateik, susipažink, pabandyk, o svarbiausia – pasimėgauk sportu. Galbūt būtent čia atrasi tai, kas taps tavo mėgstamiausia veikla.“

Pirmoji treniruotė nėra egzaminas. Joje nereikia būti stipriausiam, greičiausiam ar mokėti atlikti sudėtingų tekvondo veiksmų. Svarbiausia – išdrįsti ateiti, susipažinti su treneriu bei komandos draugais ir leisti sau pabandyti.

Jaunas treneris, tęsiantis šeimos sporto tradiciją

Rimas Montvidas – jaunas, ambicingas ir aktyvus treneris, tęsiantis tėčio Romualdo pradėtą tekvondo tradiciją. Tačiau jis kuria ir savitą profesinį kelią, kuriame susitinka profesionalus sportas, pedagogika, informacinės technologijos bei mokslinis požiūris.

Jo istorija parodo, kad treneriu tampama ne vien dėl sukauptų titulų. Tam reikia noro mokytis, gebėjimo suprasti vaiką, kantrybės ir atsakomybės už jauno žmogaus augimą.

Tekvondo lavina jėgą, greitį, lankstumą, koordinaciją ir ištvermę. Kartu ši sporto šaka ugdo discipliną, pagarbą, savitvardą, atkaklumą ir pasitikėjimą savimi.

Rimo žinutė jauniesiems sportininkams paprasta: nebijokite pradėti. Niekas nesitiki, kad pirmąją dieną viską mokėsite – svarbiausia ateiti, pabandyti ir atrasti sporto teikiamą džiaugsmą.

Susisiekite su treneriu

Rimas Montvidas
Šiaulių sporto centro „Atžalynas“ tekvondo treneris

El. paštas: rimas.montvidas.34@gmail.com
Telefonas: +370 630 69260