

Šiandien kviečiame geriau pažinti Šiaulių sporto centro „Atžalynas“ moterų imtynių trenerį Aivarą Kaselį – vieną iš Lietuvos moterų imtynių pradininkų, ilgametį aukšto meistriškumo sportininkų ir Lietuvos moterų imtynių rinktinės trenerį.
Kas paskatino jį pasirinkti trenerio kelią? Ką jam reiškia darbas su vaikais? Kokios vertybės svarbiausios siekiant aukštų sportinių rezultatų? Ir ką treneris pasakytų jaunam žmogui, kuris dar nedrįsta praverti imtynių salės durų?
Aivaras Kaselis – imtynių atstovas, savo profesinį kelią susiejęs su jaunųjų sportininkų rengimu Šiaulių sporto centre „Atžalynas“ treneriu jis dirba nuo 1995 metų, o 2005-aisiais buvo paskirtas Lietuvos moterų imtynių rinktinės vyriausiuoju treneriu.
A. Kaselis yra įgijęs sporto bakalauro laipsnį ir trenerio profesinę kvalifikaciją. Jis taip pat baigė tarptautinius „United World Wrestling“ ir FILA trenerių mokymus, dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo seminaruose Lietuvoje bei užsienyje. Sukauptas žinias treneris pritaiko ne tik rengdamas sportininkių fizines savybes ir techninius gebėjimus, bet ir padėdamas joms pasirengti psichologiškai.
Aivaro Kaselio indėlis į Lietuvos moterų imtynių raidą – itin reikšmingas. Moterų imtynių istorija Šiauliuose pradėjo ryškėti tuomet, kai į vaikinų treniruotes ėmė ateiti šia sporto šaka susidomėjusios merginos. Pats treneris yra pasakojęs, kad maždaug 2002 metais reguliariai sportuoti pradėjo kelios merginos, o po poros mėnesių jų salėje jau buvo keliolika. Taip susiformavo pirmosios sportininkių grupės, pradėta dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse varžybose.
Ilgainiui Šiauliai tapo vienu pagrindinių Lietuvos moterų imtynių centrų, kuriame sudarytos sąlygos derinti mokslą, treniruotes ir aukšto meistriškumo sportą.
Per kelis darbo dešimtmečius Aivaras Kaselis išugdė daug Lietuvos, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvių bei prizininkų. Tarp žinomiausių jo auklėtinių – Danutė Domikaitytė, Kamilė Gaučaitė, Gabija Dilytė ir kitos aukšto meistriškumo sportininkės.
Danutė Domikaitytė tapo pirmąja Lietuvos imtynininke, iškovojusia Europos jaunių čempionato medalį. Trenerio teigimu, jauno sportininko tobulėjimui labai svarbi stipri bendruomenė ir galimybė treniruotis šalia daugiau patirties turinčių sportininkų.
2024 metais A. Kaselio auklėtinė Gabija Dilytė iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Žinia apie olimpinį kelialapį trenerį ir jo komandą pasiekė treniruotės metu – ši akimirka tapo vienu įsimintiniausių jo profesinio kelio įvykių.
A. Kaselio darbas įvertintas ir įvairiais apdovanojimais. 2007 metais jis buvo išrinktas geriausiu metų treneriu, o už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir aukštus sportinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidentės. Treneris taip pat yra sulaukęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos imtynių federacijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Šiaulių miesto įvertinimų.
Tačiau aukšti rezultatai Aivarui nėra vienintelis trenerio darbo matas. Interviu Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui jis yra pabrėžęs, kad sporto pasiekimai negali būti atsiejami nuo žmogiškųjų vertybių. Trenerio požiūrį taikliai apibūdina jo žodžiai:
„Juk tai kur kas daugiau nei iškovoti medaliai.“
A. Kaseliui svarbu, kad sportininkas augtų ne tik fiziškai, bet ir kaip asmenybė – būtų drausmingas, atsakingas, mokėtų gerbti kitus, pasitikėtų savimi ir nepasiduotų susidūręs su sunkumais.
Kalbėdamas žiniasklaidai apie trenerio darbą, Aivaras Kaselis ne kartą akcentavo tarpusavio supratimo svarbą. Pasak jo, kiekvienas darbas su žmogumi reikalauja susiklausymo, gebėjimo pažinti sportininką ir priimti tinkamą sprendimą konkrečioje situacijoje.
Treneris pripažįsta, kad nėra vieno visiems tinkančio bendravimo ar treniravimo metodo. Tai, kas motyvuoja vieną sportininkę, nebūtinai tiks kitai. Todėl treneriui tenka stebėti, klausytis, mokytis ir ieškoti tinkamo reiklumo, griežtumo bei palaikymo balanso.
Viešai kalbėdamas apie skirtingų kartų sportininkus, A. Kaselis yra išsakęs mintį, kad treneriui reikia mokėti kalbėti, išgirsti kitą žmogų, o kai kada – ir tinkamai patylėti. Aukščiausių rezultatų siekiančioms sportininkėms jis stengiasi paaiškinti pasirengimo etapus, pratimų poveikį ir organizmo reakcijas sunkių treniruočių, stovyklų bei varžybų metu.
Pasak trenerio, sportininko gyvenimas nesibaigia treniruočių salėje. Greta sporto visada yra mokslai, šeima, buitis, asmeniniai išgyvenimai ir įvairūs sunkumai. Dėl to geras treneris turi matyti ne tik rezultatą, bet ir žmogų.
Aivaras Kaselis pabrėžia, kad aukšto meistriškumo sportininkas neužauga per vienus metus. Jo teigimu, parengti imtynininką ar imtynininkę aukščiausio rango varžyboms paprastai prireikia šešerių–aštuonerių metų nuoseklaus darbo.
Šiame kelyje neišvengiama ne tik pergalių, bet ir skaudžių pralaimėjimų. Treneris ne kartą viešai pasakojo apie olimpinės atrankos kovas, kuriose jo auklėtinėms iki kelialapio pritrūko vos vieno taško ar kelių sekundžių. Tokias situacijas komanda analizuoja, ieško padarytų klaidų ir mokosi jų nekartoti.
Po nesėkmingos Danutės Domikaitytės atrankos į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes A. Kaselis Lietuvos imtynių federacijai sakė, kad sportininkės gebėjimas nepasiduoti ir nesustoti pusiaukelėje taip pat yra laimėjimas.
Ši nuostata lydėjo komandą ir toliau. Patirti nusivylimai neatėmė noro siekti olimpinės svajonės, o atkaklus darbas galiausiai atvedė į Paryžiaus olimpines žaidynes.
Po Paryžiaus žaidynių treneris kalbėjo ir apie būtinybę jaunos sportininkės neapkrauti skubiais lūkesčiais. 2025 metų interviu jis pabrėžė norintis, kad Gabija Dilytė toliau ramiai siektų savo tikslų, o komandos planai būtų dėliojami visam ketverių metų olimpiniam ciklui. Tai atskleidžia trenerio gebėjimą vertinti ne tik artimiausias varžybas, bet ir ilgalaikį sportininko kelią.
„Mačiau, kad sugebu padėti žmogui tapti sportiškesniam, stipresniam ir visapusiškai augti. Po sporto karjeros pasirinkau trenerio kryptį.“
Šis atsakymas atspindi visą Aivaro profesinį kelią. Trenerio darbas jam – galimybė perduoti sukauptą patirtį ir padėti kitam žmogui atrasti savo galimybes.
„Jų gyvybingumas ir jų teisingas sporto asmenybės augimas.“
Vaikų energija, nuoširdumas ir kasdienė pažanga treneriui suteikia prasmę. Jam svarbu ne tik išmokyti imtynių technikos, bet ir padėti vaikui formuoti charakterį, ugdyti atsakomybę bei atrasti savo stiprybes.
„Pasitikėjimą ir džiaugsmą.“
Šie du žodžiai puikiai atskleidžia trenerio požiūrį. Treniruotė turi ne tik stiprinti kūną ir lavinti sportinius gebėjimus – ji turi suteikti vaikui gerų emocijų, drąsos ir tikėjimo savimi.
„Atėjau į salę, visi buvo pasislėpę, tik „pokšt“ – fejerverkas ir daina „Su gimimo diena!“ Buvo smagu!
Antras įvykis – kai treniruotės metu pasiekė žinia, kad turime kelialapį ir vykstame į olimpines žaidynes Paryžiuje.“
Tokios akimirkos parodo, kad tai bendruomenė, kuri dalijasi kasdieniu darbu, išbandymais, pergalėmis ir nuoširdžiu džiaugsmu.
„Neabejok, mes tavęs laukiame ir padėsime visame.“
Aivaro žinutė paprasta, tačiau labai svarbi – nereikia bijoti pradėti. Kiekvienas patyręs sportininkas kadaise pirmą kartą pravėrė treniruočių salės duris ir nežinojo, kas jo laukia. Svarbiausia – išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį.
Imtynės ugdo ne tik fizinę jėgą, ištvermę ir koordinaciją. Jos moko pasitikėti savimi, gerbti varžovą, nepasiduoti susidūrus su sunkumais ir kantriai siekti tikslo. O šalia esantis treneris padeda vaikui šiame kelyje augti – ir kaip sportininkui, ir kaip žmogui.
Galbūt būtent šiandien yra ta diena, kai verta praverti imtynių salės duris?
Aivaras Kaselis
Šiaulių sporto centro „Atžalynas“ moterų imtynių treneris
El. paštas: a.k.wrest@gmail.com
Telefonas: +370 686 57951